Tarptautinė vandenynų valymo diena: pasaulinė iniciatyva švariems vandens telkiniams
Kiekvieną rugsėjo mėnesį pasaulis susiburia vienam didžiausių aplinkosaugos renginių - Tarptautinei pakrančių valymo dienai. Ši iniciatyva, apimanti daugiau nei 180 šalių, ne tik siekia pašalinti kuo daugiau šiukšlių iš mūsų planetos vandens telkinių, bet ir suteikia neįkainojamos informacijos apie atliekų rūšis ir jų kilmę. Daugiau nei 35 metus Tarptautinis pakrančių valymas (TPV) skatina bendruomenes visame pasaulyje rinkti šiukšles, kurios teršia mūsų vandens kelius, taip prisidedant prie švaresnių pakrančių ir sveikesnių vandenynų. Nuo pat savo veiklos pradžios, daugiau nei 16 milijonų savanorių surinko įspūdingą kiekį - daugiau nei 340 milijonų svarų šiukšlių.
Pasaulinė vandens diena: vandens svarba ir iššūkiai
Kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas - skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo gyvybiškai svarbią reikšmę. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema - „Vanduo ir nuotekos“ - pabrėžia neatsiejamą šių dviejų elementų ryšį. Vanduo yra būtinas mūsų sveikatai, o švarios upės, ežerai ir pakrančių vandenys yra svarbūs poilsiui ir verslui. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik 2 milijardai pasaulio žmonių neturi galimybės gauti švaraus geriamojo vandens. Nors apie 70% mūsų planetos paviršiaus dengia vanduo, tik nedidelė dalis jo yra gėlas ir prieinamas. Apie 97% viso vandens Žemėje yra jūrose ir vandenynuose, o likę 3% - gėlo vandens ištekliai. Iš šių 3% didžioji dalis (apie 2%) yra sušalusi ledynuose ir sniegynuose. Tik apie 1% gėlo vandens sudaro požeminis vanduo, o mažiausia dalis telkiasi upėse, ežeruose, atmosferoje ir gyvuosiuose organizmuose.
PSO duomenimis, 74% pasaulio gyventojų naudojasi valomo ir prižiūrimo geriamojo vandens sistema, tačiau beveik 2 milijardai žmonių vis dar neturi galimybės gauti švaraus geriamojo vandens. Pagrindinės geriamojo vandens teršalų rūšys, kurias išskiria PSO, yra arsenas, fluoro junginiai, nitratai ir pesticidai. Tačiau pastaruoju metu auga susirūpinimas dėl farmacinių medžiagų, perfluorintų junginių ir mikroplastiko dalelių patekimo į geriamąjį vandenį.
Vandens taršos šaltiniai ir pasekmės
Vandens telkinius teršia daugybė veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas:
- Pramonės ir gamybinės nuotekos: Pramonės įmonių nutekamuosiuose vandenyse esančios žalingos medžiagos gali turėti nevienodą ir įvairų poveikį aplinkai. Ypač pavojingi teršalai yra nafta ir jos produktai, kurie į vandenį patenka iš transporto priemonių, naftos gręžinių ir su nutekamaisiais vandenimis. Naftos plėvelė, susidariusi ant vandens paviršiaus, neleidžia patekti deguoniui, todėl žūsta vandens valymo mikroorganizmai. Tai ypač pavojinga, nes net nedidelis naftos kiekis geriamajame vandenyje jį padaro negeriamu. Taip pat pavojinga tarša mineraliniais aliejais.
- Buitinės nuotekos: Nors buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau nei pramonės, jis vis tiek kelia problemų. Dauguma Lietuvos gyventojų (apie 70%) buitines nuotekas išleidžia į centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas, kur jos išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu. Tačiau ne visos buitinės nuotekos yra išvalomos. Skalbimo priemonėse, dezinfekavimo priemonėse ir balikliuose esantys chloro organiniai junginiai yra agresyvūs aplinkai. Patekusios į upes, šios cheminės priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, gali sudaryti putų dangą, panašią į naftos plėvelę. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų gaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones.
- Paviršinės lietaus nuotekos: Lietuvoje, ypač didesniuose miestuose, lietaus vanduo, surinktas lietaus nuotakynais, dažnai patenka į atvirus vandens telkinius be pakankamo išvalymo. Vilniuje, pavyzdžiui, didelė dalis lietaus vandens suteka į Neries upę ir jos intakus be valymo.
- Žemės ūkio tarša: Netinkamai ir neatsargiai naudojamos mineralinės trąšos ir pesticidai yra vieni didžiausių vandens teršalų. Ne visos dirvožemyje esančios mineralinės medžiagos yra augalų įsisavinamos; lietaus vanduo jas nuneša į upelius, melioracijos kanalus ir ežerus, skatindamas dumblių augimą. Taip pat dalis trąšų patenka į gruntinius vandenis, pablogindamos šachtinių šulinių vandens kokybę.
- Gyvulininkystės tarša: Netvarkingai įrengtos ir per arti vandens telkinių pastatytos gyvulių fermos taip pat prisideda prie vandens taršos.
Interactions in Ecosystems – Wetlands
Vandens telkinių būklė Lietuvoje ir Europoje
Europos aplinkos agentūros duomenimis, apie 75% požeminio vandens Europoje yra geros cheminės būklės, tačiau tik apie 44% paviršinio vandens telkinių yra geros arba labai geros ekologinės būklės. Net 75-96% jūrų akvatorijų nesiekia geros būklės dėl įvairios taršos.
Lietuvoje situacija taip pat kelia susirūpinimą. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 63% upių ir 64% ežerų neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų. Kuršių marios ir Baltijos jūros priekrantės vandenys taip pat kenčia nuo taršos. Geros cheminės būklės neatitiko 5% visų vandens telkinių. Tai apima upes, ežerus, Kuršių marias ir Baltijos jūros priekrantės vandenis, dėl sunkiųjų metalų, ftalatų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, perfluoroktansulfonrūgšties, tributilalavo koncentracijų vandenyje bei gyvsidabrio ir bromintų difenileterių biotoje.
Iššūkiai ir sprendimai
Viena iš didžiausių problemų yra netinkamas individualių nuotekų tvarkymas. Apie pusę milijono Lietuvos gyventojų naudojasi vadinamosiomis nuotekų išgriebimo duobėmis, ir ne visi sudaro sutartis dėl jų išvežimo. Netinkamai prižiūrimos nuotekų duobės ir kaupimo rezervuarai gali tapti reikšmingu taršos šaltiniu, jei nevalytos nuotekos patenka į aplinką.
ES direktyvos bando spręsti šią problemą, nustatydamos nuotekų surinkimo ir valymo principus. Tačiau netinkamai valomos nuotekos iš mažesnių ūkių vis tiek gali smarkiai pakenkti vandens kokybei, sukeldamos nuo žuvų mirtingumo iki dumblių išplitimo ir ekosistemų nykimo.
Vandens svarba žmogaus veiklai ir sveikatai
Vanduo yra ne tik gyvybės šaltinis, bet ir esminis daugelio ūkio sektorių elementas. Pramonė naudoja vandenį kaip žaliavą, tirpiklį ir šilumos nešiklį. Maisto pramonė reikalauja aukštos kokybės geriamojo vandens įrangai, tarai, produktų gamybai ir dezinfekcijai. Chemijos, agrochemijos ir tekstilės pramonė taip pat intensyviai naudoja vandenį įvairiuose technologiniuose procesuose. Europos Sąjungos narės skatina ieškoti būdų, kaip mažinti vandens sunaudojimą ir skatinti jo pakartotinį naudojimą bei uždarų ciklų kūrimą.
Taip pat svarbu paminėti antimikrobinių medžiagų likučių ir atsparumo antibiotikams problemą. Gyvūnų gydymui ir augimo skatinimui plačiai naudojami antibiotikai patenka į nuotekas, kur susidaro palankios sąlygos atsparioms antibiotikams bakterijoms daugintis ir plisti. Tai kelia rimtą grėsmę žmonių sveikatai, nes sunkėja infekcijų gydymas.
Veiksmai ir atsakomybė
Tarptautinė pakrančių valymo diena ir Pasaulinė vandens diena primena mums apie būtinybę rūpintis vandens ištekliais. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie švaresnės aplinkos:
- Dalyvauti savanoriškuose valymo akcijose.
- Sąmoningai vartoti vandenį ir vengti jo teršimo.
- Atsakingai tvarkyti buitines ir kitas nuotekas.
- Rinktis aplinkai draugiškus buitinius produktus.
- Skatinti aplinkinius rūpintis vandens telkinių švara.
Vandens ištekliai lemia aplinkos tvarumą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Mūsų veiksmai šiandien formuoja vandens kokybę rytoj.
tags: #tarptautine #vandens #telkiniu #valymo #diena
